STEAM lauko pedagogikoje: paukščių lizdo inžinieriai

STEAM laboratorija lauke – ar tai įmanoma? „Lauko darželio“ Kaune, Lampėdžių miško parke auklėtoja Aurelija Vidmantienė įsitikinusi, kad STEAM ir lauko pedagogika turi daug bendrų bruožų. Apie tai parašė ir bakalauro darbą – paraginta dėstytojos, dalyvavusios ekskursijoje į darželį. Tęsiame straipsnių ciklą apie ugdymą lauke: dalinamės idėjomis, kaip taikyti jį praktiškai.

Derina skirtingas mokslo šakas ir mato visumą

Ugdytojas – vedlys, tyrinėjančio vaiko pagalbininkas, nurodantis gaires, nukreipiantis. Tokią pat užduotį jis turi ir STEAM veikloje, ir lauko pedagogikoje. „Rašyti abi kryptis lyginantį darbą pasiūlė Kauno kolegijos Pedagogikos katedros vedėja, kuri lankėsi ekskursijoje mūsų darželyje Ąžuolyno parke, – prisimena šį pavasarį ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bakalaurą baigianti A. Vidmantienė. – Kalbėjome apie patirtinį ugdymą, kurį taikome darželyje, ir priėjome išvadą, kad jis turi daug bendro su STEAM ugdymu“.

Švietimo bendruomenėje gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos integravimas veiklose siejant jas su realiu pasauliu, kasdienių problemų sprendimu, vadinamasis STEAM ugdymas, itin aktualus. Pasak Kauno kolegijoje studijas baigiančios A. Vidmantienės, Lietuvoje jau kuriamos ir laukui pritaikytos laboratorijos, tik pedagogams dar nedrąsu visa galva pasinerti į tokius eksperimentus. Net ir jos pačios bendradarbiai, paprašyti dalyvauti tyrime apie STEAM taikymą „Lauko darželyje“, iš pradžių kiek sutriko: jiems atrodė, kad šis metodas dažnesnis turtingas mokymų bazes turinčiose didelėse ugdymo įstaigose.

„Greitai paaiškėjo, kad mes taikome STEAM savo darželyje, tik to nebuvome įvardiję. Pavyzdžiui, projektas „Girinuko metų laikai“: kalbamės apie tai, kas vyksta gamtoje tam tikru sezonu, susipažįstame su gyvūnais, vabzdžių ir vabalų sandara. Paskui einame į žygį, prisirenkame gamtinių priemonių vabalų viešbučio statybai, darome jį naudodamiesi įrankiais. Tai veikla su STEAM elementais, nes susijungia pasaulio pažinimas, matematika, inžinerija“, – vieną iš darželio kasdienybės pavyzdžių pateikia ketverius metus su vaikais lauke dirbanti auklėtoja.

Lauko pedagogikoje taikomi principai skatina vaikų kritinį mąstymą, prisitaikymą prie kintančios aplinkos, kūrybiškumą, bendravimą ir bendradarbiavimą, emocinį intelektą. Vaikams suteikiama galimybė patirti įvairialypę mokymo(-si) aplinką, jie gali derinti atskiras mokslo šakas, kūrybiškai taikyti sprendimus gyvenime.

Ugdant vaiką natūralioje aplinkoje, mokoma matyti plačiau. Vienas iš pagrindinių STEAM uždavinių ugdyme, kuris ryškiai koreliuoja su lauko pedagogika – tai, kad aplinka ir joje vykstantys reiškiniai vaikui yra pristatomi kaip darniai funkcionuojanti visuma, o ne kaip atskiri dalykai.

Projektai: paukščio lizdas, ežio namas, drugelių kavinė

Įgyvendinant STEAM ugdymo procese, dideles galimybes galima rasti netradicinėse lauko erdvėse. STEAM gebėjimų ugdymą ikimokyklinėse įstaigose tyrinėjanti Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Ona Monkevičienė viename savo darbų rašo, kad Lietuvos ikimokyklinėms įstaigoms svarbu vaikams suteikti galimybes kiekvieną dieną leisti lauko erdvėse, kuriose būtų pakankamai iššūkių, tyrinėjimo objektų, gamtos įvairovės. Taip pat ugdytiniai lauke turėtų manipuliuoti objektais, darbo įrankiais ir tokiu būdu susipažintų su fizikos dėsniais, perprastų konstrukcinius, inžinerinius sprendimus. Didėjant ugdymo inovacijų poreikiui ugdymo įstaigose, populiarėja ir netradicinės lauko erdvės, taip pat ugdymas be sienų, kai visas ugdomasis procesas perkeliamas į lauką, o vaikai jame ne tik žaidžia ar kitaip aktyviai veikia, bet ir gyvena palapinėse.

Įsirengti lauko laboratoriją, pasak A. Vidmantienės, gali pritrūkti specifinių priemonių, bet ikimokykliniame ugdyme visiškai pakanka gamtinių medžiagų. Viena įdomesnių jos su vaikais darytų konstrukcijų – paukščio lizdas. Teko ne tik gerokai pasidomėti paukščių gyvenimu, jų gebėjimu sukti lizdus, patirti nuotykių žygyje ieškant tinkamų šakų, bet ir laužyti galvas, kaip tas šakas sujungti į neišyrantį lizdą.

Dar vienas gamtinių, matematinių, inžinerinių ir kitokių žinių pareikalavęs projektas – ežio namo statyba. Vaikai domėjosi ežiais, nagrinėjo schemą, pagal kurią žmonės gali pastatyti jiems namelį, skaitė aprašymą, kuri parko vieta tam būtų tinkamiausia, kokio gylio iškasti duobutę, iš kokių medžiagų namelį statyti.

„Dabar mokomės statydami įvairius gyvūnų būstus: paukščių lizdą, drugelių kavinę, ežio namą, vabzdžių viešbutį. Turime tokį kampelį, kuriame visas tokių būstų kvartalas“, – idėja dalinasi ikimokyklinio ugdymo pedagogė.

Kiekviena diena lauke – nuotykis

Dirbdama su vaikais A. Vidmantienė pastebėjo, kad patirtinis ugdymas lauke gerai veikia jų gebėjimą įsiminti – tai, ką darželinukai daro patys smalsumą skatinančioje aplinkoje, labiau užsifiksuoja ilgalaikėje atmintyje. Šiuolaikiniai vaikai dažnai išgyvena visišką atotrūkį nuo gamtos, kuris turi neigiamos įtakos jų psichinei sveikatai. Dėl to trūksta empatijos supančiam pasauliui ar net kyla baimė gyvajai gamtai. Pedagogai turėtų nepamiršti, kad ugdytinių buvimas lauke yra svarbus ne tik jų psichologinei sveikatai, bet ir suteikia neribotas galimybes integraliam ugdymui(-si). Tuo labiau, kad lauką ir technologijas tampa vis lengviau suderinti – naudojant gamtines priemones, planšetes, mobilias laboratorijas.

„Dirbant su vaikais lauke, kiekviena diena yra naujas nuotykis. Tu ir pats turi augti su vaikais kartu, ieškoti atsakymų“, – vieną iš pagrindinių tokio ugdymo privalumų įvardija A. Vidmantienė.

Gamtos žaidimai ir tyrinėjimai išmoko vaikus rizikos valdymo, kritinio mąstymo, lyderystės, augina jų savivertę. Todėl „Lauko darželio“ auklėtoja drąsina pedagogus neišsigąsti STEAM termino ar lauko aplinkos – sujungus šiuos dalykus, atsiveria nauji augimo keliai.