Apie mus
Vaikų lauko darželis (gamtos, gamtinis darželis arba miško darželis) – vieta, kur vaikai iki 7 metų amžiaus beveik visą savo laiką aktyviai leidžia gryname ore ir gamtos apsuptyje.
Čia vaikams suteikiama daug laisvės – leidžiama karstytis medžiuose, žaisti balose, naudotis peiliais ar net žiebti ugnį. Labai daug dėmesio skiriama fiziniam aktyvumui lauke, aplinkos pažinimui, tyrinėjimams. Tikslingai naudojami ne tik įprasti žaislai, o pasirinktai veiklai reikalingos priemonės, įrankiai, įvairūs daiktai. Užsiėmimai visuomet virsta draugiškais ir linksmais žaidimais. Vaikas pats renkasi jį dominantį užsiėmimą ir mokosi savarankiškai atrasti.
Pirmieji lauko (gamtiniai, miško) darželiai Europoje pradėjo kurtis nuo 1950 metų Danijoje, vėliau – Švedijoje ir kitose Skandinavijos šalyse. Galiausiai išplito po Europą: buvo įkurti Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir kitose valstybėse. Šiuo metu lauko vaikų darželiai veikia ir kituose kontinentuose: Amerikoje, Azijoje ir Australijoje.
Lauko darželis įkurtas 2014 m. Pavilnių regioniniame parke, Vilniuje. Tai pirmasis lauko darželis Lietuvoje. Jo įkūrėjas – Žilvinas Karpis. 2015 m. buvo įkurtas antras Lauko darželio padalinys Kaune, 2016 m. Vilniuje įkurtas dar vienas darželio padalinys Vingio parke. 2018 m. toje pačioje vietoje, kur įsikūrė pirmasis Lauko darželis, buvo įkurta pradinė Lauko mokykla.
Kita veikla. Jau nuo 2015 m. savo patirtimi lauko pedagogikos srityje Lauko darželis pradėjo dalinis su Lietuvos ikimokyklinio ugdymo pedagogais, pradėta aktyviai dalyvauti vietinėse ir tarptautinėse konferencijose, vesti mokymus ne tik darželyje, bet ir kitose Lietuvos ir užsienio ugdymo įstaigose. Nuo 2017 m. Vilniaus kolegija tapo pirmąją aukštojo mokslo institucija, kuri pasiūlė studentams lauko pedagogiką, kurios išdėstymui pakvietė Lauko darželio įkūrėją Žilviną Karpį. Šalia veiklos švietimo srityje, ilgainiui išsivystė ir kitos sritys – vis dažniau Lauko darželio erdvė tampa gimtadienio švenčių lauke vieta, aktyviai organizuojamos stovyklos vasarą ir kitais metų laikais, išbandyta anglų kalbos mokymo lauke idėja ir kiti renginiai. Šiuo metu organizacija apima ikimokyklinį, priešmokyklinį ir pradinį ugdymą, vienija apie 100 šeimų ir per 30 darbuotojų.
Kodėl lauke?


Per daugiau kaip 20 metų Skandinavijoje ir pastaraisiais metais Jungtinėje Karalystėje atliktais tyrimais įrodyta, kad vaikų buvimas lauke visą dieną ir ištisus metus daro teigiamą įtaką jų mokymuisi ir vystymuisi. Apibendrinant sukauptą patirtį apie lauko darželius ir lauko pedagogiką apskritai galima drąsiai teigti, kad:
- auga fiziškai aktyvesni ir tvirtesni – demonstruoja geresnę pusiausvyrą, vikrumą ir jėgą.
- turi daugiau galimybių lavinti smulkiąją bei stambiąją motoriką.
- rečiau serga, nes būnant lauke stiprėja sveikata ir imunitetas.
- tampa saugesni juos supančioje aplinkoje, nes yra įtraukiami į rizikos vertinimo, prisiėmimo bei valdymo procesus.
- auga sveikai, nes vieta, kurioje įrengtas lauko darželis yra natūralioje gamtoje, švaresnėje aplinkoje, tyresniame ore, naudojamos gamtinės priemonės, sveikiau maitinamasi
- tampa žingeidesni, pastabesni, geriau sutelkia dėmesį nes juos supanti aplinka yra be galo turininga ir nuolat besikeičianti.
- labiau pasitiki savimi dėl turimos didesnės laisvės, laiko ir daugiau erdvės mokymuisi, dėl didesnio savarankiškumo.
- tampa emociškai tvirtesni, užmezga šiltesnius santykius, greičiau išsprendžia kivirčus, rečiau pasitaiko patyčių, nes būvimas gamtoje teigiamai veikia žmogaus nervų sistemą.
- tampa kūrybiškesni, nes juos supa tikri gamtos kūriniai bei vaizduotę ir interpretaciją skatinančios priemonės.
- išmoksta geriau pažinti mūsų planetą ir sudėtingus gamtos reiškinius.
- sparčiau mokosi, nes viską patiria. Viena tikra trumpa patirtis atstoja tūkstantį faktų.
- tampa rūpesningesniais, ją saugančiais ir puoselėjančiais, gamtos išteklius tausojančiais bei juos atkurti padedančiais žmonėmis.
Mišrios grupės
Lauko darželyje vaikai lanko mišrias grupes – vieną grupę lanko vaikai nuo 2 iki 6 metų. Augdami įvairaus amžiaus grupėje, vaikai turi daugiau galimybių stebėti aplinkinius ir ugdyti platų spektrą kompetencijų.
Augdami mišriose amžiaus grupėse vaikai:
- yra geranoriški, draugiškesni ir linkę padėti vieni kitiems;
- mažiau konkuruoja tarpusavyje ir turi mažiau drausmės problemų;
- turi didesnę motyvacija ir pasitikėjimą savo jėgomis;
- jaunesni vaikai mišriose grupėse mokosi iš vyresnėlių savipagalbos įgūdžių bei greičiau įgyja ikimokykliniame amžiuje būtinas turėti kompetencijas;
- vyresni vaikai įgyja socialines ir emocines kompetencijas, kurių vaikai tik savo amžiaus grupėje neįgyja;
- turi daugiau patirties ir supratimo apie skirtumus, susijusius su amžiumi;
- mokosi formuoti įvairiapusiškus santykius, o tai yra itin svarbu socialinei vaiko raidai;
- mokosi per per pavyzdį, o pavyzdys itin inspiruoja fizinių galių vystymąsi;
- sparčiai ir intensyviai lavėja vaikų kalba, gebėjimas klausytis.

Daugiakultūriškumas ir įvairovė

Esame daugiakalbis ir multikutūriškas darželis:
- Darželį lanko įvairių tautybių ir skirtingomis kalbomis kalbantys vaikai.
- Atvykstančių iš skirtingų pasaulio šalių savanorių dėka, vaikai pratinasi prie užsienio kalbų.
- Aktyviai bendradarbiaujame su užsienio lauko darželiais, todėl dažnai sulaukiame ugdytojų iš kitų pasaulio šalių. Tokiu būdu vaikai susipažįsta su kitomis rasėmis, šalimis, jų kultūra, kalba ir papročiais.
Pasak mokslininkų, vaikai matantys kuo daugiau skirtingų rasių, kultūrų bei anksti patiriantys įvairovę:
- linkę įgyti didesnę empatiją
- yra kūrybiškesni,
- yra inovatyvūs
- geriau prisitaiko ir mokosi.
Vaikais rūpinasi skirtingų lyčių ugdytojai – vyrai ir moterys.
Esame vienas iš nedaugelio darželių Lietuvoje, kuriame vaikais rūpinasi skirtingų lyčių ugdytojai – vyrai ir moterys. Šeimos modeliu paremta ugdymo metodika suteikia vaikams daugiau galimybių suprasti mus supantį pasaulį ir jame vyraujančią įvairovę, prisideda prie vaikų socialinių kompetencijų vystymosi.
Patirtinis ugdymas
Mokomės patirdami
Mūsų darželyje vaikams tenka patiems pasiruošti, sugalvoti kaip įgyvendinti savo sumanymus, paskui apmąstyti, ką pavyko padaryti ir taip tobulėti. Darželinukai ne skaito knygose apie laužo kūrimą ir imituoja veiksmą, bet iš tikrųjų išmoksta, prižiūrimi suaugusiųjų, jį sukurti, ne žaidžia namus, o sugalvoja, kaip tarp medžių pasistatyti tikrą namelį iš lentų.
Kasdien darželyje kurstome vaikų smalsumą, leisdami patirti tikrus dalykus, o ne jų imitacijas. Nes patirtinis mokymasis leidžia vaikams įsisavinti žinias per realią gyvenimišką patirtį. Teigiama, jog žmogaus atmintis fiksuoja tas patirtis, kurios sukelia emocijas – viena tikra trumpa patirtis atstoja tūkstantį faktų.
Kodėl patirtinis mokymas?
- mokymąsi daro prasmingu ir įdomiu pačiam vaikui;
- įgalina savo turimą patirtį peržiūrėti, atnaujinti, sisteminti, plėtoti, o esant reikalui, net ir keisti;
- leidžia pažinti ne tik aplinkinį pasaulį, tačiau ir patį save;
- praplečia pačias mokymosi galimybes – vaikai mokosi iš daugelio šaltinių ir savo patirčių;
- mokymosi procesas tampa labai dinamišku, ir nedalyvauti jame – reiškia daug ką prarasti;
- mokydamiesi per patirtį, vaikai kuria savo individualų žinojimą, kuris jam yra aktualus ir prasmingas;
- skatina ir aktyviai dalyvauti mokymosi procese, t.y. analizuoti savo patirtį, ja dalintis, lyginti su kitų patirtimis’
- ugdo mokymosi mokytis kompetenciją – ugdo individualiai besimokančiam asmeniui reikalingus gebėjimus.
- ugdo sėkmingam mokymuisi ir mokymuisi visa gyvenimą aktualias nuostatas tokias, kaip, kad kodėl reikia mokytis ir tobulėti visą gyvenimą bei pasitikėjimą savimi;
- apima visas tris mokymosi dimensijas: kognityviąją – pažintinę, efektyviąją – emocinę ir socialinę – elgesio, ir todėl yra mokymosi sėkmės sąlyga.




