Tvarus švietimas: kaip gamta ruošia ateities iššūkiams
Lauke daug laiko leidžiantys vaikai tvaraus švietimo idėjomis gyvena natūraliai, o štai suaugusiems tenka persiauklėti – būti ne tik ugdytojais, bet ir ekologais, filosofais, verslininkais, ekonomistais, matančiais platesnį vaizdą. Lauko darželio auklėtoja Greta Matusevičiūtė patyrė, kad net ir rankų plovimas, kasdieniai vaikų pietūs, medžių tyrinėjimai gali būti į tvarų švietimą vedantys iššūkiai. Tęsiame straipsnių ciklą apie ugdymą lauke: dalinamės idėjomis, kaip taikyti jį praktiškai.
Pradėti – nuo kelių paprastų klausimų
Pirmas karantinas kaunietei G. Matusevičiūtei uždarė duris grįžti į Australiją, kur dirbo socialine darbuotoja ir konsultante – ieškodama veiklos, atrado Lauko darželį ir iškart suprato, kad čia jai skirta vieta. Dabar ji dirba darželyje Lampėdžių miško parke Kaune, studijuoja edukologijos magistrą Kauno technologijos universitete ir rašo darbą apie tvarų švietimą. Tai ateities švietimo kryptis, kai vaikai patys kuria pokyčius.
„Tvarus švietimas arba švietimas, orientuotas į darnų vystymąsi, yra dar nauja koncepcija, jos esmė glūdi idėjoje, jog turime naudoti šiandienos resursus taip, kad nesukompromituotume ateities kartų gerovės. Turime integruoti tvarumą, pedagogiką ir elgsenos pokyčius. Suvienijus šias disciplinas ir požiūrius, vaikai ugdomi tapti pokyčio agentais (change agents), tvarios ateities kūrėjais. Tvarų švietimą sudaro šios kompetencijos: į veiksmą orientuoti įgūdžiai, sisteminis mąstymas ir ryšių supratimas, ilgalaikis į ateitį orientuotas mąstymas, interesų grupių įsitraukimas ir grupinis kolaboravimas“, – sako ugdytoja.
Tvarus švietimas nėra vien tik klimato kaitos mažinimas, rūšiavimas ar vandens resursų taupymas – tai mąstymo visuma, reikalaujanti filosofinio požiūrio, vertybių įvedimo. Ugdytojams, dažnai įpratusiems būti vieno dalyko specialistais, tenka apsijungti ir matyti savo vaidmenį ne tik pamokoje, bet ir platesniu mastu. Tokia ugdymo kryptis gali gąsdinti, todėl judėti link tvaresnio švietimo galima nuo paprastų klausimų: „Ar mūsų darželis taupo vandenį, elektrą, ar rūšiuoja šiukšles? Kokie mūsų vartojimo įpročiai ir įgūdžiai?“ Tuomet pereiti prie sudėtingesnių: „Ar mes saikingai naudojame resursus ir rodome vaikams pavyzdį, ar dalijamės darbus, ar kūrybiškai naudojame erdves, ar įjungiame ne tik ekologinį, ekonominį, bet ir žmogaus teisių mąstymą? Koks ugdytojų santykis su vaikais, kolegomis, tėvais?“
„Turi būti labai holistinis požiūris. Lauko darželiuose mes gražiai plėtojame tą požiūrį, iš dalies jis mums yra visiškai natūralus“, – pastebi G. Matusevičiūtė, drąsinanti darželius pradėti tvarias keliones.
Susitarimai: nuo rankų plovimo iki blynų lenktynių
Prieš keletą metų Lauko darželio ugdytojai buvo nusprendę, kad vaikų rankytėms šluostyti tvariau naudoti daugkartinius rankšluostėlius. Ieškant apsaugos nuo kovido viruso būdų, grįžo popieriniai rankšluostėliai. „Įvyko susitarimas: dvi rankytės – du rankšluostėlio gabaliukai, – juokiasi Greta, pamačiusi, kad ši situacija – proga vaikus mokyti naudoti tik tiek, kiek iš tikrųjų reikia. – Kurį laiką to užteko, o paskui vaikai pradėjo naudoti daugiau. Buvo vėl puiki proga kalbėtis – mums nereikia daugiau, žmogus neturi keturių rankų. Paskui pastebėjau, kad vaikai tą patį aiškina darželio naujokams. Vaikai yra puikūs piliečiai ir viską supranta, ir, kiek teko gilintis, skaityti, daugiau būdami lauke, gamtoje, tvaraus švietimo principų išmoksta natūraliai“.
Tokios pamokos įvyksta ir lipdant iš plastilino, dalinantis daiktais, arba per paprasčiausius pietus. Vienas vaikas suvalgė tris blynus, kitas įveikė tris, bet sukilo noras pasirodyti prieš draugą – paprašė ketvirto. Teko pasikalbėti apie maisto lenktynes. „Mes kaip suaugę, pedagogai, galime pamatyti elgsenos motyvus, juos pagauti, paaiškinti, kad šioje situacijoje motyvacija pralenkti nėra tvari – o gal tau užtenka pusės blyno, nes, mačiau, sunkiai įveikei ir tą trečiąjį? O gal mes jį palikime kitam draugui, kuris iš tikrųjų nori? Kiekviename kasdieniame veiksme svarbus pasidalinimas, pagalvojimas apie kitą, apie tai, kiek man iš tikrųjų reikia“, – vieną iš paprasčiausių susitarimų įvardija darželio Lampėdžių miško parke darbuotoja.
Net rankų plovimas gali tapti proga šnekėtis apie vandens tausojimą: kiek jo reikia dviem mažoms rankytėms, kur dėti panaudotą vandenį, papasakoti, kad ne visi pasaulio vaikai turi prieigą prie vandens. Žygis į mišką rinkti šiukšlių, toks įprastas Lauko darželio vaikams – proga sužinoti, kas yra rūšiavimas, sąvartynai, metano dujos. Žaidimų erdvės iš medžio susidėvėjusios gali keliauti į laužą, ant kurio vaikai su auklėtojais virs savo darže užaugintų daržovių sriubą.
Medžio žievės pamoka
Tyrinėdami aplinką, darželinukai dažnai bando nuplėšti medžio lapą, įsismagina laužti šaką ar sugauti trapų drugelį, tad natūraliai vyksta darnaus buvimo gamtoje pamokos. Lauko darželio auklėtoja prisimena, kaip vaikai buvo užsidegę lupti nuo kamieno pušies žievę – buvo beprotiškai įdomu stebėti besikeičiančias spalvas, formas, aptikti po žieve gyvenančių vabalėlių. 
Teko pasišnekėti, kad, štai, bėga sakai, jais medis bando apsisaugoti nuo sužeidimų – tad geriau žievę palikti ramybėje. Netrukus vaikai patys pradėjo stabdyti įnirtingus kamieno tyrinėjimus. „Kol nepamatai bėgančių sakų, tol tau ir neaišku. Bet aš prisimenu, kai vaikai nuplėšė tą žievę, mes pasišnekėjome, kad sakai – tarsi medžio kraujas, jam be žievės negerai, atsinešėme knygų, pasiaiškinome – koks įvyko pasikeitimas! Tie, kurie plėšė žievę, vedėsi draugus pažiūrėti: mes taip padarėme, jūs nedarykit! Tada supranti – aišku, įvyks ir tokių tyrinėjimų, bet jei širdis yra tinkamoje vietoje, viskas susistyguoja. Vėliau šių vaikų santykis su gamta ir aplinka bus visai kitoks nei gamtos nepažįstančių žmonių“, – įsitikinusi G. Matusevičiūtė.
Ugdymas lauke, pasak jos, atveria visai kitokį pažinimą ir mąstymą, moko, kad gyvenimas susideda iš nemažai iššūkių. O juk tvaraus švietimo esmė – supratimas, kad mūsų laukia iššūkiai, reikia jiems pasiruošti ir bendradarbiaujant kūrybingai įveikti. Dėl to viena iš ateities tvarių inovacijų – ikimokyklinės įstaigos, skatinančios vaikus daugiau būti ir lavintis lauke.
„Mes neturime būti visi vienodi kaip kvadratukai“
Dar viena svarbi tvaraus švietimo dalis – mokymasis visą gyvenimą. „Ar neturėtų mokytojai būti stropiausi mokiniai? – retoriškai klausia G. Matusevičiūtė. – Jeigu nori mokytis – eik į gamtą: į mišką, į pievas, į lankas ar kalnus. Ten tavęs laukia begalinės pamokos. Paprasčiausias pavyzdys: sugalvojau pamokos planą, bet oro sąlygos pasikeitė – improvizuoju. Buvimas lauko pedagogikoje daug atveria, tada visi kiti iššūkiai atrodo daug natūraliau“.
Darbas su vaikais gamtoje jai yra kasdienio nustebimo būsena: „Kai pagalvoju, išmokau daug dalykų – net perlipti per save, kai vaikas atneša vorą pažiūrėti, o man – vorų fobija! Pastebėjau, kad labiausiai išlavėjo kūrybinis mąstymas, sustiprėjo kuriamoji vidinė jėga. Pareinu iš miško visą dieną prasikvėpavusi, jaučiuosi įsikvėpusi, įkvėpta, ir ne tik lauke, bet ir viduje, darbe, namuose. Atsivėriau, daug labiau išsilaisvinau, sustiprėjau kaip pedagogė ir žmogus“.
Augti su gamta – gera gyvenimo treniruotė. Viena jos dalis gali būti tvirtos žinios apie augaliją, gyvūniją, mokėjimas atpažinti pavojus – tokį ryšį su gamta nuo pat mažų dienų ugdosi australai. Kurį laiką Australijoje gyvenusi ir dirbusi G. Matusevičiūtė pastebėjo, kad jiems ypatingai svarbu dar ikimokyklinukams įdiegti žinių, kaip atskirti nuodingus augalus ar gyvius, kaip elgtis gamtoje įvairiais atvejais. Kita vertus, tiek australai, tiek lietuviai mėgsta tiesiog būti gamtoje, pasivaikščioti miške.
Kalbėdama apie tvarų švietimą, Lauko darželio ugdytoja atkreipia dėmesį į tai, kad jis bus vis labiau susijęs su bendrais tvarumo, darnumo rodikliais. Tai ryšku Skandinavijos šalyse, kur daug lauko darželių ir mokyklų. Pedagogus ji skatina nebijoti nepatogių klausimų, ieškoti alternatyvų. „Mes neturime būti visi vienodi kaip kvadratukai. Kai galvoju apie besimokančias organizacijas, darželiai yra puikus pavyzdys, nes juose daug kūrybiškumo“, – drąsina auklėtoja.
Vienas iš požiūrį į švietimą keičiančių pavyzdžių – daržovės išauginimas iš sėklelės ir jos suvartojimas ant pačių įkurto laužo. Vaikai ir suaugusieji patiria gamtos ciklus, o kartu ir patys pasitikrina, ar yra darniame rate su gamta, aplinka, kitais žmonėmis.
