Lauko darželis – kas tai?

Lauko darželis (gamtos, gamtinis darželis arba miško darželis) – vieta, kur vaikai iki 7 metų amžiaus beveik visą savo laiką aktyviai leidžia gryname ore ir gamtos apsupty: žaidžia, stato, karstosi, tyrinėja, klausosi, stebi, mokosi, ruošia maistą ir t. t. Čia vadovaujamasi nuostata, kad “nėra netinkamo oro, yra tik netinkama apranga”. Patalpų prireikia tik higieniniais tikslais ir tais atvejais, kai oro sąlygos tampa per sudėtingos.

Lauko darželyje vaikams yra suteikiama daug laisvės – leidžiama karstytis medžiuose, žaisti balose, naudotis peiliais ar net žiebti ugnį. Labai daug dėmesio skiriama fiziniam aktyvumui lauke, aplinkos pažinimui, tyrinėjimams. Tikslingai naudojami ne įprasti žaislai, o pasirinktai veiklai reikalingos priemonės, įrankiai, įvairūs daiktai. Užsiėmimai visuomet virsta draugiškais ir linksmais žaidimais. Vaikas pats renkasi jį dominantį užsiėmimą ir mokosi savarankiškai atrasti, o ne sekti tiesioginiais nurodymais.

Vaikas lauko darželyje atranda save, natūralesnius ir šiltesnius santykius su aplinkiniais, gyvąją gamtą – tikrąjį pasaulį, kuris užpildo vaiko prisiminimus spalvingais patyrimais ir išgyvenimais.

Per daugiau kaip 20 metų Skandinavijoje ir pastaraisiais metais Jungtinėje Karalystėje atliktais tyrimais įrodyta, kad vaikų buvimas lauke visą dieną ir ištisus metus daro teigiamą įtaką jų mokymuisi ir vystymuisi. Apibendrinant sukauptą patirtį apie lauko darželius ir lauko pedagogiką apskritai galima teigti, kad:

• Vaikai lauke auga fiziškai aktyvesni ir tvirtesni – demonstruoja geresnę pusiausvyrą, vikrumą ir jėgą.
• Vaikai būdami visą dieną gamtoje turi daugiau galimybių lavinti smulkiąją bei stambiają motoriką.
• Vaikų, reguliariai būnančių lauke, stiprėja sveikata ir imunitetas, ko pasekoje jie  rečiau suserga.
• Vaikai tampa saugesni juos supančioje aplinkoje, nes yra įtraukiami į rizikos vertinimo, prisiėmimo bei valdymo procesus.
• Labiau tausojama vaikų sveikata, nes vieta, kurioje įrengtas lauko darželis yra natūralioje gamtoje, švaresnėje aplinkoje, tyresniame ore, naudojamos gamtinės priemonės, sveikiau maitinamasi.
• Vaikai tampa žingeidesni, pastabesni, geriau sutelkia dėmesį, greičiau mokosi, nes juos supanti aplinka yra be galo turininga ir nuolat besikeičianti.
• Stiprėja vaikų pasitikėjimas savimi dėl turimos didesnės laisvės, laiko ir daugiau erdvės mokymuisi, dėl didesnio savarankiškumo.
• Vaikai yra emociškai tvirtesni, užmezga šiltesnius santykius, greičiau išsprendžia kivirčus, rečiau pasitaiko patyčių, nes būvimas gamtoje teigiamai veikia žmogaus nervų sistemą.
• Vaikai tampa kūrybiškesni, nes juos supa tikri gamtos kūriniai bei vaizduotę ir interpretaciją skatinančios priemonės.
• Būdami gamtoje, ją tyrinėdami vaikai išmoksta geriau pažinti mūsų planetą ir sudėtingus gamtos reiškinius.
• Artimesni gamtai vaikai ateityje tampa rūpesningesniais, ją saugančiais ir puoselėjančiais, gamtos išteklius tausojančiais bei juos atkurti padedančiais žmonėmis.

Pirmieji lauko (gamtiniai, miško) darželiai Europoje pradėjo kurtis nuo 1950 metų Danijoje, vėliau – Švedijoje ir kitose Skandinavijos šalyse. Galiausiai išplito po Europą: buvo įkurti Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir kitose valstybėse. Šiuo metu lauko vaikų darželiai veikia ir kituose kontinentuose: Amerikoje, Azijoje ir Australijoje.