fbpx
a

Lorem ipsum dolor amet, modus intellegebat duo dolorum graecis

Follow Us
  /  Lauko darželis   /  Murzina tiesa apie ugdymą lauke

Murzina tiesa apie ugdymą lauke

Visame pasaulyje žinoma lauko pedagogikos specialistė, lektorė ir konsultantė iš Škotijos Džiuljeta Robertson (Juliet Robertson) 2014 m. išleido knygą “Murzinas mokymas: ugdymo lauke pradžiamokslis ” („Dirty Teaching: A Beginner‘s Guide to Learning Outdoors“). Knygos pavadinimas toks pats nuoširdus ir atviras kūrybiškumui kaip ir pati autorė bei jos veikla lauko pedagogikos srityje. Apie ikimokyklinį ugdymą ir mokymąsi gamtoje, matematiką baloje, muziką paupyje, iššūkius švietimo sistemai ir netikėtus mokytojų bei tėvų atradimus su 2014 m. vasarą Lietuvos VšĮ “Lauko darželyje” viešėjusia Džiuljeta kalbėjosi Ieva Petruškaitė ir Žilvinas Karpis.

Kiek laiko pasaulyje jau egzistuoja lauko darželiai ir ugdymo lauke metodika?  

Kaip atskira mokymosi kryptis – mokymasis lauke  (lauko pedagogika) – dokumentuose minima nuo XIV a. Pažangūs pedagogai jau labai seniai pastebėjo buvimo lauke naudą ir bėgant metams ši idėja nuolat  augo ir buvo tobulinama kaip koncepcija. Kalbant apie pastaruosius dešimtmečius, dažnai ginčijamasi ar pirmieji  šiuolaikiniam gyvenimui pritaikytą lauko pedagogikos metodiką pradėjo taikyti švedai, danai, suomiai, kai kur teigiama, kad vokiečiai. Taigi apibendrinant – lauko pedagogika atgimė Skandinavijoje. Vienas pirmųjų lauko darželių ir miško mokyklų pirmtakų buvo 1985 m. Švedijoje įkurtas „I Ur och Skur” (liet. “Lietus ar saulė“) vaikų darželis, kurio įkūrėja Siw Linde pradėjo sisteminti lauko pedagogiką kaip šiuolaikiškais principais pagrįstą ugdymo metodiką

Kokia lauko darželių padėtis pasauliniame kontekste, nes Lietuvoje kol kas turime vos keletą lauko darželių?

Lauko darželių skaičius pasaulyje sparčiai auga. Daugiau nei 1000 lauko darželių veikia jau ne tik Skandinavijoje, bet ir Vokietijoje, Šiaurės Amerikoje. Įskaitant ir miško mokyklas, kaimo (angl. farm) mokyklas Trinidade ir Tobage, krūmynų (angl.bush) mokyklas Australijoje lauko pedagogikos įstaigų skaičius dar labiau išauga. Pavyzdžiui Švedijoje lauko darželiai yra nemokami, nes yra valstybinės ikimokyklinio ugdymo sistemos dalis. Tuo tarpu Škotijoje, Jungtinėje Karalystėje lauko darželiai glaudžiai bendradarbiauja su įprastais valstybiniais darželiais ir valstybine ikimokyklinio ugdymo sistema. Vyriausybės siūlymu, vaikai iš įprastų darželių dvi ar tris dienas per savaitę praleidžia privačiuose lauko darželiuose, todėl Škotijoje ypač gaji pusiau-lauko darželių sąvoka. Taip vystomas lauko pedagogikos įsisavinimas valstybiniu mastu ir įvertinama ugdymo lauke nauda vaikams.

Kuo ugdymas lauke skiriasi nuo ugdymo įprastuose darželiuose?

Ugdymas lauke ir įprastuose darželiuose skiriasi kaip diena ir naktis. Pirmiausia, įprastuose darželiuose didžiąją dalį dienos vaikai praleidžia patalpose, tuo tarpu lauko darželyje apie 90 procentų dienos vaikai praleidžia lauke. Žinoma yra ir išimčių, kai lauke vyrauja stiprūs vėjai ir dideli šalčiai, vaikai laiką leidžia lauko darželiuose įrengtose specialiose stovyklavietėse – namukuose, palapinėse, jurtose, kur jiems nereikia jaudintis dėl ekstremalių oro sąlygų.

Lauko darželis žiemą, Lietuvos sąlygomis, skamba gana radikaliai, gal užtektų vasarą daugiau laiko praleisti lauke, o žiemą šiltai žaisti uždaroje patalpoje?

Vaikams žiema nesudaro jokių sunkumų, jie jaučia buvimo lauke malonumą visokiomis oro sąlygomis. Yra labai gražus posakis: tie, kas galvoja, kad tik saulės spinduliai teikia džiaugsmą, niekada nešoka lietuje. Žaidimo sniege malonumas perdaug neįkainojamas, kad turėtume jo atsisakyti. Juk visi mėgsta sniegą, mėtytis sniego gniūžtėmis, lipdyti sniego tvirtoves,  juk tai nuostabu, ar ne? Kai lauke tvyro lengvas šaltukas ir šviečia saulė, kas to nemėgsta, nagi?

Gerai, tarkime, kad vaikams patinka būti lauke kai sninga, šalta ar lyja, o kaip peršalimo ligos ir sergamumas?

Kalbant apie vaikų sveikatą, dauguma tėvų bijo, jog lauko darželyje vaikai gali dažniau sirgti, tačiau tai visiškas mitas. Moksliniai tyrimai rodo, kad geriausios sąlygos plisti daugumai virusų yra uždarose, sausakimšose erdvėse – tokiose kaip įprastų darželių ar mokyklų klasėse. Tuo tarpu laukas yra atvira, šviežio oro kupina erdvė, kurioje plisti virusams ir siautėti epidemijoms yra kur kas sudėtingiau ar beveik neįmanoma. Taip pat svarbu turėti omenyje, jog reguliariai būdami lauke vaikai stiprina savo imunitetą, grūdinasi, jų imuninės sistemos nuolat palaiko kontaktą su žeme, su augalais, gėlėmis, vandeniu, ir tai tik stiprina jų gerą savijautą ir sveikatą ir be abejo – teikia begalinį džiaugsmą.

O ar vaikams tikrai visai nesvarbu kokios lauke oro sąlygos: lietus, vėjas, sniegas, žvarba ir taip toliau? Kokia jų pačių reakcija kai, pavuzdžiui, visą dieną oro temperatūra nukritusi žemiau nulio?

Jeigu paklausite tėvų, kodėl jie leidžia savo vaikus į lauko darželį, netgi čia Lietuvoje, jie pasakys, kad jų vaikai patys nori būti lauke, jie jaučiasi laimingesni galėdami būti lauke, tai jų natūralus pasirinkimas.  Kiekvienoje darželio grupėje, mokyklos klasėje yra vaikų grupelė, kuri labiau nei kiti nori būti lauke. Tačiau lankydami lauko darželį vaikai palaipsniui išmoksta būti lauke, išėjimas į lauką jiems nebėra iššūkis, tai maloni kasdienybė. Vaikai prisijaukina gamtą ir visas galimas stichijas, įgauna patirties ir žinių kaip žaisti lauke skirtingomis oro sąlygomis. Vėliau jie natūraliai žino, ką jiems reikia apsirengti, kad nesušlaptų, bet galėtų žaisti per lietų, patys pasirenka sau geriausią žaidimų, aktyvumo ir vietos kombinaciją – pavyzdžiui žiemą vaikai mėgsta daugiau judėti, nes organizmas natūraliai nori sušilti, tuo tarpu vasarą vaikai žaidimų erdve pasirenka pavėsį. Lauko darželių yra ir Aliaskoje, Kanadoje, tad lyginant su Aliaska, Lietuvoje jūs tikrai turite išskirtines galimybes būti lauke ištisus metus!

Tęsiant apie vaikų gerovę, kokią pamatuotą naudą jie gauna visus metus būdami, žaisdami, mokydamiesi lauke?

Labai didelę, neapsakomai didelę naudą! Vaikai yra laimingi ir be galo susidomėję viskuo, ko jie mokosi lauko darželyje. Vaikai nepaprastai nori eiti į lauko darželį, jiems patinka mokytis gamtoje, pažinti gamtą, pažinti orus, metų sezoniškumą ir prisijaukinti vėją, lietų ir sniegą, o kas svarbiausia – jie lauke be galo laimingi! Jeigu manęs paklaustų, pagal ką aš rinkčiausi darželį savo vaikui, tai aš neabejodama savęs paklausčiau, kur mano vaikas jaučiasi laimingiausias!

O ar lauko darželyje galima tinkamai pasiruošti mokyklai, įgauti priešmokyklinukams reikalingų žinių ir įgūdžių?

Lauko mokymo planas yra lygiai toks pats kaip bet kuriam kitam darželyje ar pradinėje mokykloje. Aš ypač skatinu auklėtojas gerai susipažinti su tradicinio mokymo planais ir juos pritaikyti  buvimo ir mokymosi gamtoje sąlygoms. Pavyzdžiui visi žygiai į kuriuos eina vaikai lauko darželyje yra tarsi pamokos, kur mokomasi matematikos, kalbos, biologijos, saugaus eismo ir kt. Vienintelis skirtumas, jog mokymuisi naudojamos natūralios medžiagos ir priemonės. Visas šias priemones vaikai suranda gamtoje, tai ugdo ir skatina jų kūrybiškumą ir vaizduotę. Pavyzdžiui turėdama rankoje pagaliuką, aš vieną dieną jį galiu naudoti kaip mašinėlę, kitą dieną kaip gelbėjimo įrankį, trečią dieną kaip dantų šepetėlį, tai skatina vaiko vaizduotę žaidimų metu, tuo tarpu įprastame darželyje žaislai teturi vieną funkciją – mašinėlė visada yra tik mašinėlė. Gerai, jūs pasakysite vaikai tik žaidžia, o kur tobulėjimas, mokymasis? Padarykite paprastą eksperimentą su paprastu pagaliuku: perlaužkite pagaliuką tris kartus ir gaukite tris trumpus pagaliukus, kuriuos sudėję į vieną vietą sumaišykite tarpusavyje. Pagrindinė užduotis – sudėti pagaliukus į pradinę jų būseną – į vieną ilgą pagaliuką. Ši užduotis kelia kur kas didesnį iššūkį negu paprasta dėlionė. Ką mes supratome per daugelį metų darbo lauko darželyje, kad naudojantis natūraliomis gamtinėmis žaidimų priemonėmis vaikui reikia būti kur kas atsargesniam, nes jos yra trapesnės ir lengviau prarandamos. Būtent dėl  šios natūralių gamtinių priemonių specifikos vaikas gali išsiugdyti gilesnį pažinimo ir aplinkos suvokimo jausmą

Kokius lauko darželių pliusus ir galbūt minusus akcentuotumėte lyginant įprastų darželių atžvilgiu?

Pranašumai lyginant su įprastais darželiais ne tik akivaizdūs iš pirmo žvilgsnio, bet ir pagrįsti moksliniais tyrimais. 1997 m. švedo Patriko Grahno vadovaujamos mokslininkų grupės tyrimas patvirtino, kad egzistuoja daugybė skirtumų tarp įprastame ir lauko darželyje augusių vaikų elgesio, fizinės koordinacijos, orientavimosi ir prisitaikymo skirtingoje aplinkoje, gamtoje, prie skirtingų paviršių (pvz. ankstyvąją vaikystę praleidęs  lauko darželyje vaikas geriau pažįsta ir geba geriau įvertinti savo galimybes vienas atsidūręs prie upės kranto, stataus šlaito, judraus kelio,  kelkraščio, tilto, ir taip gali išvengti tykančio pavojaus). Taip pat buvo ištirta, jog lauko darželiuose vaikai įgauna geresnius socialinius įgūdžius, išmoksta savarankiškiau ir taikiau bendradarbiauti tarpusavyje, užmezga šiltesnius santykius, greičiau išsprendžia kivirčus, rečiau pasitaiko patyčių, tuo tarpu auklėtojos darbo metu patiria mažiau streso, nes buvimas gamtoje teigiamai veikia žmogaus nervų sistemą. Akivaizdu ir tai, jog stiprėja vaikų pasitikėjimas savimi dėl gamtoje patiriamo didesnio savarankiškumo, turimos didesnės laisvės, nesuvaržyto laiko pojūčio, daugiau erdvės mokymuisi, vaikai tampa emociškai tvirtesni.

Remdamasi savo asmenine dvidešimties metų lauko pedagogikos patirtimi galiu drąsiai teigti, jog lauke augantys vaikai yra daug laimingesni negu tradicinio ikimokyklinio ugdymo įstaigose augantys vaikai, o mums juk labiausiai, kalbant šia tema, rūpi vaikai ir jų gerovė.

Džiugu girdėti, kad vaikams patinka būti lauke, tačiau kas jų laukia toliau – kaip lauko darželius pabaigę vaikai prisitaiko mokykloje, juk tai tokios skirtingos erdvės ir taisyklės?

Kai iš lauko darželio vaikai nueina į paprasta mokykla, jie yra kur kas savarankiškesni negu vaikai iš įprastų ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Pavyzdžiui jie nesusiduria su sunkumais savarankiškai apsirengti ir nusirengti išorinius lauko drabužius, nes jie darželyje tai darė kiekvieną dieną. Jie sugeba geriau savimi pasirūpinti, pavyzdžiui pradėjus lyti jie patys ims ieškoti pastogės arba apsirengs striukę nuo lietaus, o šviečiant saulei savarankiškai perkels žaidimų erdvę į pavėsį. Tokie vaikai yra lankstesni ir geba  greičiau prisitaikyti ir susitvarkyti su kintančiomis aplinkos sąlygomis, nes jie įprato prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių metų laikų ir oro sąlygų, prie kintančios aplinkos žygių darželyje metu, prie besimainančių gamtos ciklų. Kai kurie vaikai įprastoje mokykloje jaučiasi praradę laisvės jausmą ir tai būtų galima įvardinti kaip pagrindinį sunkumą atėjus į mokyklą. Praėjusiais metais man teko vesti paskaitą vienoje mokykloje Škotijoje, Edinburge, kurios metu rodžiau vaikams  nuotraukas iš lauko darželio. Vienas vaikas pirmoje eilėje staiga pakėlė ranką ir sušuko, jog tai jo darželis ir ėmė dalintis įspūdžiais: “Tai yra mūsų darželis, ar Jūs prisimenat?”. Jis kalbėjo nenustygdamas džiaugsmu gal penkias minutes, o po paskaitos priėjo prie manęs ir pasakė, jog labai norėtų, kad ir jo mokykla būtų tokia, kaip jo lauko darželis. Kaip lauko darželių praktikė pajutau, jog tai be galo didelis komplimentas, kurį išgirdau iš pačių vaikų.

O kokią tada naudą galėtume įvardinti kaip naudą tėvams?

Pirmiausia, žinoma – kasdienę ramybę ir užtikrintumą.  Kartais pas mane ateina tėvai ir sako: “mano vaikas nemėgo būti su mumis paplūdimyje iki tol, kol nepradėjo lankyti Jūsų darželio. Dabar jis daug įdomiau ir išmaniau gali leisti laiką paplūdimyje, nes geriau pažįsta jūros pasaulį, įgavo įgūdžių kūrybiškai žvelgti į smėlį ir prie vandens leidžiamą laiką”. Tėvai pastebi, kad jų vaikai jaučiasi daug labiau pasitikintys savimi ir patenkinti būdami lauke bet kokiu oru..

Ar lauko darželyje vaikai neatsilieka nuo technologinės pažangos, juk gamtoje nesinaudojate kompiuteriais?

Išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis, todėl mano atsakymas vienareikšmiškas – tai yra neatsiejama mokymosi priemonė lauko darželyje. Kai paimu savo išmanujį telefoną, įprastą darželį lankantys vaikai akimirksniu klausinėja apie žaidimus – jie tikisi žaidimų. Tačiau lauke išmaniąsias technologijas mes naudojame pagal jų paskirtį – tai yra tik dar viena papildoma priemonė pažinti aplinką. Mes darome nuotraukas kaip įrodymus, skatinančius pažinimą. Pavyzdžiui žygyje nufotografuojame įdomų augalą ar vabalą, o grįžę į stovyklavietę naudodamiesi nuotrauka bandome surasti kas tai per augalas ar vabzdys enciklopedijose. Taip pat įsirašydami paukščių balsus galime pažinti paukščių pasaulį ir jų skleidžiamas melodijas, tai puikiai veikia! Iš savo patirties galiu pasakyti, kad vaikas iš lauko darželio paėmęs išmanujį telefoną neieškos jame žaidimų, o apžiūrės ir pasakys: “Tai lauko išmanusis!” ir padės į šalį arba pažiūrės į jį kitu kampu. Tad skaitmeninės technologijos gali puikiai tarnauti kaip kasdienio pažinimo ir ugdymo priemonė.

Gal įmanoma apibendrinti ir naudą visuomenei, kurią atneš ilguoju periodu lauko darželių auklėtiniai?

Visuomenėje užaugs nauja karta – kuri myli gamta, ja rūpinasi ir moka ją tausoti. Mes visi gyvename šioje planetoje, todėl turime padėti vaikams pajausti ir suprasti, koks turtas yra gamta ir kad galėtume ją tausotume, turime pradėti nuo savo įpročių ugdymo. Tu niekada nemylėsi gamtos ir nenorėsi jos saugoti, jeigu jos nepažinsi iš arti, jeigu tau neteks laipioti po medžius, bėgioti aplink juos, pajausti su jais ryšį. Mes neaiškiname vaikams, kad reikia saugoti gamtą, mes padedame jiems pajausti, kodėl tai yra svarbu.

Labai ačiū už malonų pokalbį.