Pirmasis Lauko darželis Lietuvoje paneigė daug mitų

Pasaulyje lauko darželiai jau gali pasigirti daugiau nei trisdešimties metų veiklos patirtimi, tuo tarpu pirmasis Lietuvos lauko darželis dar tik pradeda apšilti kojas ir mini pirmąjį savo gimtadienį nuo 2014 m. įsikūrimo balandžio mėnesį.

Per pirmuosius gyvavimo metus tiek tėvai, tiek vaikai, tiek auklėtojai galėjo patys iš naujo atrasti gamtos teikiamus džiaugsmus ir galimybes kiekvieną dieną. Kaip juokaudama guodžiasi į Lauko darželį savo vaikus leidžianti mama Agnė: „Yra viena rimta bėda: vaikų pasiėmimas iš darželio užtrunka išties ilgai, kol pagaliau pavyksta įkalbinti juos važiuoti namo.”

„Vaikas nuolatos besišypsantis ir laimingas, į darželį važiuoja patenkintas, o išeinant iš darželio reikia gerokai pasistengti įkalbėti, kad jau laikas keliauti namo”, – kasdieniais ritualais dalinasi savo sūnų nuo pusantrų metų amžiaus į Lauko darželį leidžianti mama Lina.

Turbūt visa lauko pedagogikos bendruomenė sutiks, jog Lauko darželio tikslas – fiziškai ir emociškai stiprūs, pasitikintys savimi, kūrybingi, savarankiški ir, be abejo, laimingi vaikai. Būtent todėl, čia labai daug dėmesio skiriama buvimui lauke ir laisvam žaidimui, kurio metu sąmoningai skatinama ir ugdoma vaikų saviraiška, akademiniai gebėjimai ir kūrybiškumas. Gamta čia ne tik didelė žaidimų aikštelė, bet ir pažinimo, mokymosi erdvė.

Laisvė ir pasitikėjimas atsakomybei ugdyti

Kiekviena diena Lauko darželyje prasideda ir baigiasi gamtoje, kur vaikai, atsakingai prižiūrimi auklėtojų, gali bristi į vandenį, lipti šlaitu, peržengti rąstą, naudotis plaktukais, pagaliais, akmenimis, jie mokosi kurti laužą, prižiūrėti ugnį, ją taisyklingai gesinti, pažinti žolynus, tarp jų ir dilgėles, usnis. „Visų šių veiklų tikslas – leisti vaikams suprasti, pažinti ir įvertinti pavojų. Tai leidžia vaikams pajusti atsakomybę ir suprasti, kad ne visur galima būti nepamatuotai drąsiam, prieš neriant stačia galva į nuotykį – pačiam įvertinti riziką”, – pasakoja darželio auklėtoja, ugdymo lauke specialistė Dovilė. Nei viena veikla, pasak jos, Lauko darželyje neprasideda be ilgos diskusijos, kaip reikia elgtis gamtoje, kaip apsisaugoti nuo vabzdžių, kaip atsargiai elgtis prie vandens, kaip naudotis įrankiais, pagaliais, akmenimis, ko labiau pasisaugoti, o ką galima išbandyti. Kiekviename žingsnyje vaikams rodomas pasitikėjimas, jie turi galimybę pasijausti atsakingais patys už save kartu jausdami auklėtojų pagalbą.

„Be galo svarbu nuo pat mažiausių dienų parodyti vaikui, kad juo pasitikima ir leisti ribas nusipiešti pačiam per kasdienes malonias ir kartais ne visada malonias patirtis”,- apie Lauko darželio kasdienybę kalba mama Lina. „Lauko darželyje vaikas yra laisvas rinktis: žaisti būryje su draugais, ar būti tyloje ir nuošaliau, miegoti pietų miegą, ar, netrukdant besiilsintiems, užsiimti savais reikalais (kurių visada ten per akis), nusiimti pirštines ir kepurę, nes jau karšta, ar eiti prie laužo pasišildyti, lipti nuvirtusiu medžiu, ar dar kiek palaukti, kol pasidarys drąsiau”, – patyrimais dalinasi abu savo vaikus į Lauko darželį leidžianti mama Agnė. Mama Jurgita, kurios sūnus taip pat lanko Lauko darželį, priduria, jog darželyje vaikams suteikiama erdvė ir laikas asmeniniam pasaulio pažinimui: „Kai vaikas kažkuo susidomi, jam leidžiama tame pabūti, pasitikima suteikiant laisvės, tuo pačiu vaikai mokomi būti atsakingais ir už save ir už kitus.” Pasitikėjimas vieni kitais labai svarbus dienas leidžiant gamtoje, kur kasdien susiduriama su įvairiais iššūkiais.

Laisvė ir taisyklė – viena be kito negalinčios egzistuoti sąvokos, būtent todėl nei viena diena Lauko darželyje nepraeina be elgesio taisyklių pasikartojimo, kurios būtinos visą dieną leidžiant atviroje erdvėje, kurioje nėra nei sienų nei teritoriją žyminčių tvorų. Visa tai sukuria abipusį pasitikėjimą tarp auklėtojų ir vaikų, o kartu ir ugdo vaikų atsakomybę ir savarankiškumą. Vaikai puikiai žino, kur yra darželio teritorija ir joje žaidžia, nes žino, kad pažaidę kieme, galės visi kartu eiti žygį. „Žygiai vaikams labai patinka, nors turbūt taip pat, kaip ir kitos veiklos lauke. Prieš žygį būna pasiruošimas: nuėjimas į tualetą, tinkamų rūbų tinkamas apsirengimas, po to smagi vienas kito kuprinių tikrinimo procedūra – vaikai labai atsakingai tą daro ir rimtai raportuoja, jei kam nors trūksta vandens buteliuko, nosinaičių ar kokio atsarginio rūbo – o tada jau kelionė. Joje galime nukeliauti kelis kilometrus, o kartais paeinam vos 200 metrų ir po dviejų valandų įvairiausių veiklų, gamtos pamokų vienoje vietoje grįžtame”,- pasakoja auklėtoja, ugdymo lauke specialistė Ugnė.

Kūrybiškumas prasidedantis plyname lauke

„Vaikai turi įgimtą norą mokytis, žinoti, pažinti. Jie mokosi žaisdami, stebėdami, išgyvendami emocijas, judėdami, kontaktuodami su aplinkiniu pasauliu. Jie mokosi visur ir visada, o mūsų užduotis su jais būti, jiems netrukdant ir parodant pažinimo galimybes, kai vaikams to reikia”,- svarbiausias Lauko darželio vertybes apibendrina auklėtoja Dovilė. Čia nėra šilto ir saugaus kambario, neretai užklumpa lietus, šaltis, miške puola uodai, aplink daug purvo, tačiau tai galvos skausmas tėvams, bet tikrai ne vaikams. Lyja lietus – valio! Atsirado balų – dar geriau! Vėjas pridraskė šakų – tai bent! Kanda uodai – reikia pasirūpinti apsisaugojimo priemonėmis!

Nei vienas pagalių ar akmenų rinkimas, kad ir kaip nemokykliškai tai gali skambėti, nepraeina veltui, tai nuolatinė nenutrūkstanti pamoka, padedanti ne tik išmokti teorinius faktus, bet ir juos analizuoti, susieti, atskirti. Kas galėtų pagalvoti, kad kiekvienas medis gali turėti veidą – žiemą nulipdytą iš sniego, vasarą iš molio? Tiek lipdymo, tiek veido kūrimo procesas, tiek susipažinimas su kiekvieno veido išraiška, su nuotaikomis leidžia skleistis skirtingiems vaikų gebėjimams.

Kaip pabrėžia auklėtoja Ugnė, ugdymas gamtoje kartais gali būti nepastebimas, tačiau net tinkamos lazdos pasirinkimas keliavimui yra pakankamai daug mąstymo reikalaujantis galvosūkis: „Nors atrodo nieko ypatingo, bet vaikui darbo daug – reikia rasti ne šlapią, nesutrūnijusią, pakankamai tiesią, tinkamos apimties, tinkamo ilgio ir t.t., taip ugdomi įvairūs įgūdžiai”. Bala suaugusiems tai tik vienas vargas siekiant neišsitepti batų, o vaikams tai daugiau nei bala, pasitelkus fantaziją ji gali virsti jūra, baseinu, kliūtimi, puodu sriubos, akvariumu, varžybų aikštele ir visai nesvarbu, kad joje galima išsipurvinti ir sušlapti, svarbiausia būti tam pasiruošus.

Kaip teigia auklėtoja Dovilė: „Pas mus nėra tokios sąvokos kaip blogas oras, ypač vaikams. Jei lyja, tai tik smagiau, pasikeičia garsai, spalvos, o jau balų išnaudojimas – tai lyg vartai į kitus pasaulius, kurie atsiveria tik po lietaus. O mūsų kaip auklėtojų užduotis  – tinkama apranga vaikams, kad jie galėtų patogiai ir saugiau įgyvendinti viską, ką jų fantazija jiems pakužda”. Vaikų žaidimo ir kūrybos priemonės lauke – gamtos teikiami turtai. Čia vaikai neatsineša savo žaislų, nes žino, kad kasdien jų atsiras dar daugiau ir vis įdomesnių: gal po lietaus atsiras balų, o po audros priplėšytų šakų, upelyje laukia daugybė akmenėlių, o žygyje – sraigių nameliai ir naujos augalų rūšys. Kaip pastebėjo mama Lina, jos vaikui jokie žaislai neatstoja akmenėlių skaičiavimo, pagaliukų rinkimo, bei piešimo ant sniego. Gražiausi paveikslai darželyje gimsta iš gėlių žiedų, įvairiausių formų architektūriniai šedevrai iš pagaliukų ir virvelių, labirintai iš akmenėlių, tapybos drobe virsta sniegas. „Pasireikšti vaikų kūrybiškumui Lauko Darželyje ribų nėra, pačių įvairiausių gamtinių medžiagų apstu kiaurus metus, o auklėtojai netrukdo menininkams, kol kūryba nesikerta su saugumu”, – pabrėžia mama Agnė. Auklėtojos darželyje visada įprasmina trumpalaikius vaikų kūrinius ir juos paverčia mokymo priemonėmis remdamosis lauko pedagogikos metodais.

Būti lauke ir nesirgti – misija įmanoma

Pasak mamos Agnės, Lauko darželis leido patikrinti, kiek teisingas yra posakis nėra blogo oro, yra blogi drabužiai: „Galiu patikinti: taip, tai tikra tiesa. Mano vaikai prie šio posakio priduria ir dar vieną: drabužiai tarnauja žmogui, o ne žmogus drabužiui. Šis labai padeda tuomet, kai plyšta eilinės kelnės, ar pametamos pirštinės ir aš būnu nelabai patenkinta”, – juokauja Agnė. „Kartais būdavo – palieku žiemą miške vaikus, važiuoju mašina į darbą ir galvoju: vėjas toks žvarbus, šlapdriba, kažin ar bus labai smagi diena. O paskui pasirodo, kad buvo labai vykusi ir įspūdžių pilna diena. Sakyčiau žiema buvo tas laikas, kai vaikai ypač norėjo eiti į Lauko darželį – kas gali likti abejingas sniego seniams, rogutėms ir kalnams”, – priduria ji.

Buvimas lauke ne tik ugdo kūrybiškumą, meilę gamtai, bet ir akivaizdžiai stiprina vaikų imunitetą, atsparumą ligoms. Mama Jurgita pastebėjo, kad nors slogos šaltuoju metų laiku visiškai išvengti nepavyko, tačiau vaikas sirgo kur kas mažiau, palyginus su kitais pažįstamais vaikais. Mamos Agnės pastebėjimu, abiejų jos vaikų, lankiusių Lauko darželį sveikata per pastaruosius metus ženkliai sustiprėjo: „Didžiausias pasiekimas, kad sūnaus astmos priepuoliai, kurie kamuodavo kone kas mėnesį, šiemet buvo vos vieną kartą. Manau, kad Lauko darželio lankymas prie to prisidėjo”. Sudalyvavusi Lauko darželio gimtadienio šventėje, kurioje tėvai, palikę vaikus muzikiniame užsiėmime, išėjo į žygį, skirtą susipažinimui su lauko pedagogika, mama Lina netruko atrasti šį tą kasdieniško: „per šiltai rengiame savo vaikus, vis bijodami, kad jie sušals, bet tiek pajudėję, kiek kas dieną juda vaikai, supratome, kad lauke svarbiausia judėti ir pati šalčiausia žiema nebus baisi.”

Pirmasis lauko pedagogika grįstas Lauko darželis Lietuvoje įsikūrė 2014 m. pavasarį Pavilnių regioniniame parke Pūčkorių atodangos papėdėje. 2014 m. rudenį buvo įkurtas ir Miško darželis Klaipėdoje, Smiltynėje. Šių metų vasarą Lauko darželis bandys neaplenkti ir Kauno.

Pavilnių regioniniame parke įsikūręs Lauko darželis vienerių metų gimtadienio proga skelbia atvirų durų dienas gegužės ir birželio mėnesiais, kuomet bus galima aplankyti Lauko darželio stovyklavietę bei susipažinti su lauko pedagogika iš arčiau. 

Straipsnio autorė – Ieva Petruškaitė

Fotografijų autorius – Marius Aksijonaitis