Goerlizt lauko darželis Vokietijoje

Dvi savaites skyrėme kelionei po Europą su tikslu aplankyti keletą lauko darželių, veikiančių jau ne vienerius metus, susipažindi su jų gyvenimu lauke. Vienas iš mūsų lankomų lauko darželių, apie kurį papasakosime plačiau, yra įkurtas Goerlizt mieste, Vokietijoje (prie pat Lenkijos ir Čekijos sienų).

Lauko darželis yra įkurtas 2005 metais socialinius mokslus bebaigiančių bendraminčių, kurie šiame lauko darželyje dirba iki šiol. Lauko darželis yra ne pelno siekianti, savivaldybės remiama organizacija. Mokestis tėveliams nesiskiria nuo kitų darželių mieste – 100 eurų už vaiką per mėnesį (toks mokestis yra laikomas vienu mažesnių). Kitą dalį mokesčio – 300 eurų už vaiką per mėnesį – skiria savivaldybė. Lietuvoje toks paramos santykis, turbūt, kiekvieno privataus darželio svajonė…

Lauko darželio vadovas pripažino, kad steigiant lauko darželį buvo susidurta su sunkumais tiek siekant atitikti formalius reikalavimus, tiek ir bendraujant su institucijomis. Bet vis dėl to džiaugėsi, kad iki šiol jaučia visų palaikymą ir gali sėkmingai veikti niekam netrukdant. Darželio vieta parinkta žaliausiame miesto krašte, ant privačios valdos: miškas, pievos, gamtiniai takai, upelis, netoliese esantis prūdas, ūkinis pastatas darželio veiklai sudėtingomis oro sąlygomis. Miške, dažniausiai lankomoje stovyklavietėje, įrengtas mažutis namelis, taip pat netoliese pastatytas vagonėlis ant ratų, tarnaujantys pavasarį, vasarą ir žiemą kaip sandėliavimo ir miegojimo patalpos. Lauko darželio vadovas pripažįsta, kad pirmaisiais veiklos metais vaikų buvo vos keli, tačiau per kelerius metus grupė užsipildė ir organizacija atsistojo tvirčiau ant kojų. Nors šiuo metu yra pakankamai norinčių tėvelių leisti vaikus į lauko darželį, pasak darželio vadovo, steigti papildomas grupes neapsimoka finansiškai, todėl atsisako tai daryti.

Darželio dienos ritmas:

• 07:30 – renkasi sutartoje vietoje
• 08:15 – eina į žygį, kurio metu apsistoje vienoje iš daugelio stovyklaviečių (bendrauja, pusryčiauja, žaidžia)
• 11:30 – grįžta į pagrindinę savo stovyklavietę, prie namelio
• 12:00 – pietauja
• 12:30 – ruošiasi miegui
• 13:00 – miega
• 15:00 – keliasi ir užkandžiauja
• 15:30 – žaidžia ir laukia pasiimti atvykstančių tėvelių
• 16:30 – darželis užsidaro

Vaikai – 3-6 metų amžiaus. Daug vaikščioja – į dieną po keletą kilometrų. Kiekvieną dieną parenkamas vis kitas maršrutas ir kita stovykla.  Vaikus moko skaičiuoti, tačiau nemoko skaityti ir rašyti. Tik išmokina užrašyti savo vardą. Jeigu vaikai nori daugiau – tuomet jiems atitinkamai skiria laiko individualiai. Taip yra todėl, kad vaikui einant į pirmą klasę yra reikalavimas mokėti skaičiuoti ir užrašyti savo vardą. Kaip teigia darželio vadovas – jie neturėtų mokinti vaikų to, ką jie turi mokintis mokykloje. Tačiau vaikai yra nuolat pažindinami su gamta, jos stichijomis ir dėsniais, tai įpinant į ryto ratą, žygio akimirkas, prie maisto stalo, per žaidimus – natūraliai ir nuolat. Lyginant su bendraamžiais, jie išsiskiria gamtos pažinimu, minties ir judėjimo laisve. Maitinimo tradicijos truputį skiriasi, nei Lietuvoje – vaikai nešasi savo pusryčius ir pavakarius, taip pat – gėrimą termose. Bendras maitinimas – tik pietums. Pietums maistas yra gaminamas specializuotos organizacijos, iš sveikesnių produktų, naudojama mažiau mėsos. Tualetas yra visiškai laukinis – miške tam skirtoje aikštelėje, na o rimtesnius vaikų reikaliukus darbuotojai surenka kaip šiukšles.

Erkės – kasdienybė. Ištraukę erkę apibraukia tušinuku tą vietą ant kūno, kad tėveliai žinotų, kur ji buvo įsisiurbusi ir stebėtų, ar nėra pasekmių. Incidentų, nelaimingų atsitikimų praktiškai nebūna. Tik vieną kartą yra buvę, kuomet vienas vaikas pasiklydo. Nuo to laiko vaikai yra visuomet suskaičiuojami. Vaikai įpratę elgtis atsargiai ne tik besikarstydami, bet ir su pavojingesniais įrankiais: patys priėję paprašo peilio, kai jo reikia. Suaugę duoda pasinaudoti peiliu su sąlyga, kad vaikas jau yra apmokytas juo naudotis, ir jį paskui pasiima. Kasdien naudoja pjūkliukus, kastuvus ir kitas priemones net ir žygio metu.

Žiemą visuomet pirmiausiai visi renkasi lauke ir, atsižvelgiant į oro sąlygas, stengiasi išbūti kuo ilgiau. Pietums einama į šildomas patalpas, bet pusryčius ir pavakarius valgo lauke. Jeigu labai šalta, stengiamasi kuo dažniau judėti, net nutraukiant pusryčius, jei jie ilgiau užtrunka. O pajudėjus vėl tesiamas valgymas. Kai ypatingai šalta, nuėjus į šildomas patalpas, ten būnama iki dienos pabaigos. Temperatūra retai nukrinta žemiau -15 laipsnių celsijaus. Bet lauke diena pradedama bet kokiu oru.

Šis lauko darželis papildomai vaikams siūlo kartą per savaitę jodinėjimo pamokas už papildomą mokestį. Tai vyksta vienos dienos pusdienį. Puse vaikų tokias pamokas lanko.

Vokietijoje yra tokių valstybinių, ne lauko darželių, kurie taiko laisvės principą vaikui renkantis ką ir kada jis veikia: kada žaidžia viduje, kada – lauke, kada miega. Šiuo požiūriu, tėveliai turi pakankamai didelę laisvę pasirinkti. Tačiau lauko darželiai išlieka išskirtinis pasirinkimas tiems, kas siekia išsaugoti vaiko ryšį su gamta ir vaiko ugdymąsi paversti kuo natūralesniu procesu. Lauko darželiai Vokietijoje paplitę pakankamai plačiai.

Pirmieji lauko darželiai Europoje pradėjo kurtis nuo 1950 metų Danijoje, vėliau – Švedijoje ir kitose Skandinavijos šalyse. Galiausiai išplito po Europą: buvo įkurti Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir kitose valstybėse. Šiuo metu lauko vaikų darželiai veikia ir kituose kontinentuose: Amerikoje, Azijoje ir Australijoje. Nuo 2014 metų pirmasis lauko darželis atidaromas ir Lietuvoje. Jis pradės veikti  šį rudenį Vilniuje, Pavilnių regioniniame parke. Daugiau informacijos apie tai rasite čia – https://laukodarzelis.lt/

Norėdami daugiau sužinoti, kas yra lauko darželis ir kuo jis skiriasi nuo įprastinio, skaitykite čia.

Foto galerija apie lauko darželį Vokietijoje: